Kodel kai groja liudna daina vel noris verkti? nuotaika sugenada?kodel i galva lenda mintys kurios nieko gero nezada?kodel pradedi galvoti kad tu vienas siam pasauly, nors zinai kad turi zmoniu kurie tau pades, kurie supras, uzjaus. kadaise tikejau kad pasaulis tai pasaka pilnas graziu spalvu, bet dabar man jis atarodo juodas, niurus ir saltas. nebesuprantu savo minciu, nezinau kodel viskas krenta is ranku, kodel norisi tiesiog negirdet, nematyt, nekvepuoti, norisi pabegti nuo viso pasaulio, pasakyti jam ate, tai pats lengviausias budas palikti ji, gal atsikratyciau skausmo, kuris veria mno sirdi, gal negirdeciau repliku zmoniu, kurie man tiesiog yra niekas, nebezinau kas mano draugai, nebetikiu niekuo, man dienos visada niurios ir liudnos, as liudziu su jom kartu, nebenoriu nei juoktis nei sypsotis, nei elgtis graziai, noriu neapkesti visu kurie manim tiki,kodel jie turi kenteti su manim, kodel jie turi liudeti del manes, as griaunu gyvenimus, sugadinu nuotaikas, gal tikrai butu lengviau jei manes nebebutu, gyvenau per daug ziaurei, neapkenciau, o dabar pyktis verda manyje, atrodo sprogsiu, pazinau visus jausmus kurie yra, ir kas is to? man nepasdare geriau arba lengviau? kai matau laimyngus zmones, dar labiau galvoju kad noriu iseit, noiu pabegti nuo visko kas mane supa, nes galu gale as liksiu viena.....viena siam pasaulyje, be tieos ir spalvu, kur tik eisiu ten matysiu ta pati, ta pacia rytina, kuri atsibodo, noriu tiesiog gyventi, bet nebemoku, nebeko kazko myleti ir neismoksiu, jau per velu, as nebe tas zmogus, sirdis kupina pykcio, pykcio kitiems nors ner uz ka... bet taip jau atsitiko... nebesuprantu zmoniu, kurie tiktai malonus, kurie atsiprasineja ir gyvena dorai, nebetikiu kad taip imanoma, su siais zodziais mano mintys pasibaigia, skausmas dingsta, o nepykanta isnyksta, as jauciuosi gerai nes dabar as kitur, ten kur gera, sviesu ir gyvenu kaip noriu, be liudesio atsisveikinu su siuo ziauriu pasauliu...